Trukmė – 21 d.
Datos: kovo 3–23 d.
Džiunglėmis apaugę majų griuvėsiai, spalvingi Meksikos ir Gvatemalos miesteliai, tradiciniais drabužiais pasipuošę indėnai, garbinantys keistus dievus, tarp vulkanų kepurių glūdintys ežerai, ir, žinoma – turkiu spindinti, šilta Karibų jūra. Visa tai ir dar daugiau – kelionėje į tris Centrinės Amerikos šalis.
Kelionės programa:
1-2 d./ Kovo 2-3 d. (penktadienis, šeštadienis)
Skrydžiai. Šeštadienį atvykimas į Kankuną (Cancun). Pervažiavimas į Playa del Carmen – šiuolaikišką Meksikos kurortą Karibų pakrantėje. Nakvynė Playa del Carmen.
3 d./ Kovo 4 d. (sekmadienis).
Išvyka į vienus garsiausių majų griuvėsių – Čičen Icą (Chichen Itza). Tai bus pirma mūsų pažintis su majų paslaptimis – piramidėmis, žaidimu, kurį žaisdavo senovės majai (kai kurie mokslininkai šį žaidimą su kamuoliu vadina tiek futbolo, tiek krepšinio „pradininku“), šventyklomis, aukų vietomis ir t.t. Čičen Ica buvo vienas vėlyvųjų majų miestų, todėl pakankamai gerai išsilaikė iki šių laikų. Šį miestą gyventojai apleido tik į Meksiką atvykus ispanų užkariautojams.
Nakvynė spalvingame kolonijiniame mieste Kampečėje (Campeche).
4 d./ Kovo 5 d. (pirmadienis)
Ryte apžiūrėsime Kampečės miestą. Ne veltui Kampečė įtraukta į UNESCO saugomų objektų sąrašą – šis miestas stebina žaismingomis pastatų spalvomis ir išlikusia kolonijine architektūra. Dažyti pastatus vietiniai gyventojai gali tik pagal miesto architektų patvirtintą spalvų paletę. Bet tų spalvų tikrai pakanka!
Po pietų važiuojame į džiunglėse įsikūrusią Palenkę (Palenque), slepiančią dar daugiau majų paslapčių. Nakvynė džiunglėse įsikūrusiuose namukuose netoli Palenkės griuvėsių. Naktį į jūsų miegą brausis tik laukinės gyvūnijos garsai ir drėgnas džiunglių alsavimas.
5 d./ Kovo 6 d. (antradienis)
Ryte – ekskursija į vienus didingiausių majų miestų – Palenkę. Čia jūs tikrai pajusite, kokia galinga buvo majų civilizacija (šiame mieste rasta net 500 pastatų liekanų) ir įsitikinsite, kad jų miestai buvo to meto architektūros šedevrai. Beje, pastatyti nesinaudojant jokiais metaliniais įrankiais ar nešuliniais gyvuliais.
Po pietų pervažiavimas į į kalnuotoje vietovėje įsikūrusį San Kristobalio (San Cristobal) miestelį.
6 d./ Kovo 7 d. (trečiadienis)
Dienos išvyka į Sumidero kanjoną. Tai maždaug 1300 metrų gylio kanjonas, kurį suformavo upė Grichalva (Grijalva). Stebėsime įspūdingas kanjono formas, leidęsi į išvyką šia upe. Kanjonas taip pat garsus tuo, kad čia prieglobstį rado įvairių rūšių gyvūnai – skruzdėdos, beždžionės, krokodilai, iguanos ir kt., o taip pat čia auga18-os rūšių orchidėjos. Gal kurį iš šių gyvūnų pamatysime ir savo išvykos metu. Grįžę į San Kristobalį laisvu metu galėsime klaidžioti akmenimis grįstomis gatvelėmis, mėgautis saule lauko kavinėse, grožėtis architektūra. Norintieji galės susipažinti ir su naktiniu gyvenimu, kuris neatsiejamas nuo tekilos ir kitų kulinarinių Meksikos stebuklų. Antra nakvynė San Kristobalyje.
7 d./ Kovo 8 d. (ketvirtadienis)
Lankome aplinkinius indėniškus Chiapas regiono kaimelius. San Juan Chamula miestelis garsus dėl religinių apeigų vietinėje bažnyčioje – šiose apeigose atsispindi susipynę senieji indėniški tikėjimai su krikščionybe. Tiek čia, tiek kituose kaimukuose – spalvingi indėniški turgūs (jei pasiseks pakliūti per turgaus dienas), rankdarbių gaminimo tradicijos ir tikras kaimiškas gyvenimas. Kiekviename kaime gyventojai dėvi tai vietovei būdingais tradiciniais drabužiais. Tačiau indėnai nemėgsta būti fotografuojami, todėl prieš tai darant verta jų atsiklausti. Trečia nakvynė San Kristobalyje.
8 d. / Kovo 9 d. (penktadienis)
Dienos pervažiavimas į Gvatemalą. Tvarkingą meksikietišką transporto sistemą pakeis triukšmingi Gvatemalos autobusai (anksčiau vežioję JAV moksleivius į mokyklas) su ant stogų pritvirtintais ryšuliais. Pirmą buvimo šalyje dieną mes pasistengsime tokio mums neįprasto keliavimo nepadauginti ir didžiąją dalį kelio įveiksime organizuotu transportu. Pavakary pasieksime Atitlano ežerą, įsikūrusį itin vaizdingoje vietoje – jį supa net trys įspūdingi vulkanai. Pats ežeras taip pat susidarė įsmukus vulkano krateriui. Ežero gylis – net iki 320 metrų, plotas – apie 130 kvadratinių kilometrų! O svarbiausia tai, kad saulėlydžiai čia nuostabūs! Nakvynė Panachačelio miestelyje.
9 d. / Kovo 10 d. (šeštadienis)
Dienos išvyka laivu į aplink ežerą įsikūrusius miestelius.
Plaukdami laivu, turėsime galimybę gėrėtis bundančiu ežeru ir vaizdais į vulkanų viršūnes. Aplankysime Santjago de Atitlan miestelį, kuriame indėnai garbina dievą Mašymoną (Maximon) – šio dievo asmenybė sukurta sujungus į vieną paveikslą majų dievybes, ispanų užkariautoją Pedro de Alvarado ir... biblinį Judą… Šiam dievui aukojamos cigaretės ir romas. Grįžę iš išvykos laivu, galėsime apsilankyti Panachačelio turguje – tai geriausia vieta įsigyti indėniškų Gvatemalos rankdarbių. Antra nakvynė Panachačelyje arba pervažiavimas į Antigvą ir nakvynė ten.
10 d. / Kovo 11 d. (sekmadienis)
Atvykstame į bene gražiausią miestą ne tik Gvatemaloje, bet ir visoje Centrinėje Amerikoje – kolonijinę Antigvą (Antigua), buvusią Gvatemalos sostinę. Antigvą puošia nesuskaičiuojamos bažnyčios, vaizdą paįvairina apleisti kolonijinio laikotarpio griuvėsiai, o galutinį akcentą uždeda fone stūksančios net trijų vulkanų kepurės (tiesa, geriausia jomis grožėtis iš ryto – tai rytoj ir galėsime padaryti). Apžiūrime miestą, ilsimės. Norintieji susipažįsta su šurmuliuojančia naktine Antigva ir jos kone europietiškais barais bei kavinėmis. Nakvynė Antigvoje.
11 d. / Kovo 12 d. (pirmadienis)
Esant galimybei, kopiame į netoli Antigvos esantį Pakajos (Pacaya) ugnikalnį. Ar ant šio vulkano šlaitų pamatysime lavos upelius, priklausys nuo ugnikalnio aktyvumo mūsų atvykimo metu. Jei vulkanas bus pernelyg aktyvus, rinksimės kitus apylinkės ugnikalnius ir Pakają stebėsime iš atstumo. Galima ir kita dienos išvykos alternatyva tingintiems judinti kojas – apsilankymas kavos plantacijoje :). Nakvynei grįšime į žavųjį Antigvos miestą, kuris ne veltui vadinamas Centrinės Amerikos turizmo meka. Vakarais miestas nuolat šurmuliuoja, o jo kavinėse bendrauja keliautojai iš įvairių pasaulio šalių bei vietiniai gyventojai.
12 d. / Kovo 13 d. (antradienis)
Visos dienos kelionė į Flores – miestelį, įsikūrusį į ežerą besidriekiančiame pusiasalyje. Flores miestelis įsikūręs Gvatemalos džiunglių regione – El Peten. Čia kadaise klestėjo majų imperijos centras – dabar džiunglėmis apaugęs Tikalio miestas. Nakvynė Flores miestelyje.
13 d. / Kovo 14 d. (trečiadienis)
Ekskursija į kažkada buvusį didingą majų miestą, džiunglių apsuptyje slypintį Tikalį (Tikal). Apsilankius ryte, čia turime galimybę stebėtis ne tik gerai išsilaikiusiomis piramidėmis ir kitais majų pastatais, bet ir džiunglių gyvūnija – papūgomis, tukanais, beždžionėmis. Tikalis buvo pastatytas ankstyvaisiais majų laikais, tad čia mes susipažinsime su šios kultūros ištakomis, galybe ir... pabaigos pradžia... Tikalio miestas buvo paslaptingai apleistas jo gyventojų dar prieš ispanams atkeliaujant į Centrinę Ameriką. Mokslininkai iki šiol spėlioja, kodėl... Nakvynei grįžtame į Flores.
14 d. / Kovo 15 d. (ketvirtadienis)
Anksti ryte vykstame į Belizą. Įvažiavę į šios šalies teritoriją, iš karto pastebime, kaip pasikeičia kaimai, pastatai ir vietiniai gyventojai. Netgi indėniškas melodijas pakeičia regi ritmai, o ispanų kalbą – karibietiškas anglų kalbos akcentas. Atvykstame į San Ignacio miestelį Cayo regione, kuris dar vadinamas Belizo “laukiniais vakarais”: tropiniuose miškuose teka upės, išsiliejančios į krioklius ar nedidelius ežerus, slypi olos (kai kurios iš jų – povandeninės). Pasirinktinai: lengvesnė pusdienio išvyka kanojomis į vieną olų arba aktyvi visos dienos išvyka į ATM olą, kurios metu teks ir plaukti (tik jau ne kanojomis, o savo jėgomis J), ir eiti be batų slidžiomis olos „grindimis“, ir susipažinti su buvusiais jos gyventojais (oloje rasti pirmykščių gyventojų griaučiai ir keramikos gaminiai). Nakvynė San Ignacio.
15 d. / Kovo 16 d. (penktadienis)
Važiuojame į Placenciją – miestelį pusiasalyje, išsikišusiame į Karibų jūrą. Pakeliui aplankome vieną iš šių objektų – krokodilų fermą arba apsilankome nacionaliniame parke, kuriame leidžiamės į pažintį su džiunglėmis – stengiamės kuo tyliau eiti džiunglių takeliais, kad pamatytume ten gyvenančius paukščius ir ir kitus gyvius. Laisvas vakaras ir nakvynė Placencijoje – mažame miestelyje, kuriame yra dvi pagrindinės „magistralės“: viena gatvė, kuria visi atvyksta į miestelį ir vienas šaligatvis, nutiestas pajūrio smėlyje, kuriuo nuolat vaikšto atsipalaidavę gyventojai bei čia atvykę poilsiautojai.
16 d. / Kovo 17 d. (šeštadienis)
Diena Placencijoje. Dienos programa pasirinktinai: išvyka laiveliu ir paviršinis nardymas (angliškai „snorkeling“) aplink Karibų jūros salas arba išvyka laivu Beždžionių upe (Monkey river) į beždžionių ir upinių vėžlių teritoriją. Už papildomą priemoką galimas giluminis nardymas Karibų jūroje. Antra nakvynė Placencijoje.
17 d. / Kovo 18 d. (sekmadienis)
Važiuojame į Belizo miestą ir laivu vykstame į Caye Caulker salą Karibų jūroje. Miestelis, kuriame apsistosime, garsus dėl įvairių vandens malonumų, o ypač – dėl paviršinio bei giluminio nardymo, mat netoli glūdi povandeniniu pasauliu turtingas koralinis rifas. Nepaisant didelio lankytojų srauto, miestelio gatvės vis dar „grįstos“ smėliu, pastatai mediniai, o vietiniai gyventojai dažniausiai vaikšto basi! :)
18 d. / Kovo 19 d. (pirmadienis)
Išvyka laivu į paviršinio nardymo (snorkeling) vietas – „Hol Chan“ rezervatą. Karibų jūroje šalia Belizo slepiasi antras pagal dydį pasaulyje koralinis rifas (po Didžiojo koralinio rifo šalia Australijos), tad čia tikrai verta leistis į povandeninio pasaulio tyrinėjimo malonumus. Išvykos metu, priklausomai nuo sėkmės, yra galimybė pamatyti ryklių („nurse shark“ – rykliai auklės, paprastai taikūs ir nepuola žmonių), koralų, skirtingų žuvų (pvz., rajos, murenos), krabų ir galbūt netgi vėžlių. Pageidaujantiems už papildomą priemoką galimas giluminis nėrimas arba kitos išvykos: į „Blue Hole“ rezervatą (angl. Žydroji skylė), jūrų karvių rezervatą, žvejybos išvyka ar kt.
Antra nakvynė saloje.
19 d. / Kovo 20 d. (antradienis)
Plaukiame laivu iki Četumalio (Chetumal) miesto Meksikoje ir tęsiame kelionę autobusu iki Tulumo (Tulum). Atvykstame į šį pajūrio miestą jau vakare. Nakvynė už miesto, netoli majų griuvėsių.
20 d. / Kovo 21 d. (trečiadienis)
Iš ryto lankome dar vienus majų miesto griuvėsius – Tulumo griuvėsiai išsiskiria iš iki šiol matytų savo unikalia vieta ant Karibų jūros kranto. Tulumas buvo vienas paskutinių majų pastatytų miestų, svarbus šios civilizacijos uostas, todėl jo architektūra taip pat gerokai skiriasi nuo tų majų miestų, kuriuos mes jau pažinome.
Grįžus iš griuvėsių – laisvas pusdienis. Nakvynė Tulume arba Playa del Carmen.
21 d. / Kovo 22 d. (ketvirtdienis)
Laisva diena prie Karibų jūros. Nakvynė Tulume arba Playa del Carmen.
22 d. / Kovo 23 d. (penktadienis).
Skrydžiai į Europą.
+ prisideda 1 diena dėl persisukusio laiko.
* Galimi nedideli maršruto pakeitimai
______________________________
Kelionės kaina (be avia-bilietų): 6100 Lt ¹
Sudomino kelionė? Kreipkitės: